BFA treneris G. Sidorovas: „Po dešimtmečio turėsime puikią futbolo kartą“

Buvęs profesionalas, Vilniaus „Žalgiryje“ ne vienerius metus praleidęs „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) treneris Gintautas Sidorovas, kaip pats sako, su baltu pavydu žiūri į savo auklėtinius, kuriems netrūksta talento, motyvacijos ir puikių sąlygų augimui. Futbolo specialistas prognozuoja, kad po dešimtmečio Lietuvos futbolo padangėje išaugs nauja futbolo karta, kurioje bus ne vienas BFA išaugintas futbolininkas.

Penkiolikmetis G. Sidorovas atkreipė į save dėmesį, kai debiutinėse Pirmos lygos rungtynėse įmušė 5 įvarčius. Tuomet pastebėtas futbolininkas iš Pabradės į Vilnių atvyko siekti savo svajonės ir Vilniaus „Žalgiryje“ praleido septynis sezonus. Klubui susidūrus su sunkumais, žaidėjas pasuko į treniravimą, apie kurį galvojo dar žaisdamas.

„Jau žaisdamas aš visai kitaip nei kiti žaidėjai žiūrėjau į trenerių pastabas, pasiruošimą rungtynėms, mane darbas už aikštelės ribų traukė natūraliai. Treneriai visada buvo mano autoritetai, visada siekiau tapti panašiais į juos. Labai gerbiu Viačeslavą Sukristovą, Kęstutį Latožą, Eugenijų Riabovą, Arminą Narbekovą ir Igorį Pankratjevą. Jie pasiekė daug kaip futbolininkai, būdamas vaiku viską apie juos žinojau, o atvykus į Vilnių jie mane sužavėjo kaip treneriai. Mano nuomone, geras treneris turi būti geras psichologas, mokantis vaikus motyvuoti. Dar svarbu priimti naujoves, jomis domėtis. Aš labai domiuosi psichologija, kaip prieiti prie vaikų, kaip juos suprasti“, – kelią į treniravimą prisiminė G. Sidorovas.

2013 m. ir 2007 m. grupes treniruojantis BFA specialistas yra patenkintas puikiais santykiais su auklėtiniais ir sako, kad daug lemia pačių vaikų noras dirbti.

„Būna, tėvai man guodžiasi, kad vaikas laiku neina miegoti. Man pasakius, jie ir košes pradeda valgyti, ir nenaktinėti. Aš pats ir tėvai džiaugiasi, kad vaikams mano žodis yra labai svarbus. Apskritai futbole daug priklauso nuo vaikų noro: turiu vaikų, kurie noriai dirba treniruotėse, o grįždami namo dar dirba individualiai. Mažiukų noras labiau priklauso nuo tėvų ir jų motyvacijos vežioti į treniruotes. Fizinės savybės svarbu, bet turime puikių pavyzdžių, kurie viską pasiekė juodu darbu. Aš pats pasižymėjau greičiu, technika ir koordinacija, 30 metrų nubėgdavau per per 3,7 s. Kolegos man sako, kad žaidėjus atsirenku pagal save, nes mano komandose yra daug mažiukų, greitų ir koordinuotų vaikų (juokiaisi)“, – teigė G. Sidorovas.

Trenerio BFA U-14 komandos, rungtyniaujančios Pirmos lygos U-14 ir Jaunučių čempionatuose, užtikrintai pirmauja ir negaili varžovų. Pirmoji BFA U-14 komanda nepraleido nė vieno įvarčio, o įmušė daugiau nei 50. Paskutinėse rungtynėse į varžovų vartus vaikinai be atsako paleido net trylika taiklių smūgių.

„Šie vaikai treniruojasi du kartus per dieną, nemažai jų lanko sportinę klasę, kurioje mūsų akademijos auklėtiniams yra suteikiamas šansas mokslus derinti su treniruotėmis. Surinkta puiki komanda, bet čia nėra jokios sėkmės paslapties. Tai – juodo trenerių ir vaikų darbo rezultatas. Šie žaidėjai dirba dvigubai daugiau nei jų bendraamžiai, treniruojasi septynis kartus per savaitę. Manau, esame vieni iš nedaugelio, kurie vaikams galime suteikti tokias sąlygas. BFA šiuo atžvilgiu žengė didelį žingsnį į priekį. Mūsų vaikai treniruojasi profesionaliai, kloja pamatus ateičiai, tačiau neapleidžia mokslų“, – pasakojo G. Sidorovas.

Kalbėdamas apie savo kol kas priešininkus šluojančius trylikamečius, futbolo specialistas sako, kad stebėdamas jų progresą mato šviesią Lietuvos futbolo ateitį.

„Jau dabar matau ne vieną mūsų žaidėją, kurie turi visas savybes, talentą, didžiulę motyvaciją, bet laikas viską parodys. Labai svarbu, ar jie toliau sunkiai dirbs, nesužvaigždės. Turime ir puikius vartininkus. Apskritai, matydamas šiuos žaidėjus, aš galvoju ir tikiu, kad po dešimties metų turėsime puikią futbolo kartą. Tai prognozuoju žiūrėdamas objektyviai, ne dėl to, kad tai mano auklėtiniai. Mūsų akademijos 2006 m. septyni žaidėjai kviečiami į rinktinę, aš esu įsitikinęs, kad ir 2007 m. rinktinei galėsime deleguoti ne mažiau narių. BFA eina teisingu keliu, rezultatai tai rodo, aš tikiu šviesia mūsų žaidėjų ateitimi“, – prognozavo G. Sidorovas.

Treneris pabrėžė, kad sau ir U-14 komandai kelias tik aukščiausius tikslus.

„Turime tikslą tapti čempionais ir patekti į Elitinę lygą. Turime visas galimybes tam pasiekti, jei nepavyks – turėsiu atsistatydinti (juokiasi). Žinoma, visko būna futbole, bet su tokia komanda galime viską. Labiausiai džiaugiuosi, kad nepraleidžiame įvarčių. Natūraliai daugiausiai komandą lipdome apie sportinės klasėje besimokančius žaidėjus, tačiau turime sveikos konkurencijos tam, kad šie vaikai tobulėtų. Labai gabūs ir mano 2013 m. vaikai. Matau daug potencialo šioje komandoje“, – auklėtiniais džiaugėsi BFA treneris.

Kalbėdamas apie savo futbolininkus, G. Sidorovas sako, kad su baltu pavydu žiūri į jiems suteiktas sąlygas, už kurias treneris labiausiai dėkoja vaikų tėvams.

„Stebiu ir džiaugiuosi šių vaikų ir jų tėvų noru. Rusų, lenkų mokyklas lankę vaikai dėl futbolo dabar mokosi lietuvių mokykloje. Su baltu pavydu stebiu šią jų jaudinančią pradžią. Pats tą praėjau ir džiaugiuosi matydamas, kad jie turi tokias galimybes: gerus čempionatus, tarptautines rungtynes ir visas sąlygas treniruotis. Aš tokių sąlygų neturėjau. Ačiū jų tėvams, kurie suteikia jiems tokius šansus. Tėvai gyvena pagal vaikų rungtynių grafiką, pagal tai planuojasi atostogas – be to nieko nebūtų“, – dėkingumą žaidėjų tėvams išreiškė treneris.

Treneris puikiai supranta tėvus, kurie išleidžia savo vaikus į treniruotes, dėl jų jaudinasi. Pačio 4-etis sūnus Aleksandras BFA mokosi Artūro Švaikevičiaus grupėje.

„Svarbiausia, kad jam patinka ir laukia treniruočių. Džiaugiuosi jo noru, visiškai jo nespaudžiu, nesikišu ir pasitikiu kolega. Apima malonus jausmas, kai galiu tiesiog stebėti, o ne treniruoti. Pats būdamas tėvu suprantu kitus tėvelius, nes ir pats jaudinuosi, noriu padėti, išbėgti į aikštę ir parėkti (juokiasi). Bet geriausia pagalba yra nespausti ir neatimti džiaugsmo iš vaiko. Svarbiausia, kad vaikas noriai lanko, sportuoja ir džiaugiasi. Tėvams belieka vaiką tik palaikyti, o laikas parodo, kur pakryps jų likimas“, – teigė G. Sidorovas.